Popieþius PRANCIŠKUS

Apaðtaliðkasis laiðkas
VISIEMS PAŠVÆSTIESIEMS ASMENIMS 
Paðvæstojo gyvenimo metø proga

Brangûs paðvæstieji ir paðvæstosios!

Raðau Jums kaip Petro ápëdinis, kuriam Vieðpats Jëzus patikëjo uþduotá stiprinti broliø tikëjimà (plg. Lk 22, 32), ir kaip jûsø brolis, kaip ir jûs paðvæstas Dievui.

Iðvien dëkokime Dievui, paðaukusiam mus sekti Jëzumi pilnutinai laikantis jo Evangelijos ir áliejusiam á mûsø ðirdis Šventàjà Dvasià, dovanojanèià mums dþiaugsmà ir ágalinanèià visam pasauliui liudyti jo meilæ bei gailestingumà.

Atsiliepdamas á daugelio Jûsø bei Paðvæstojo gyvenimo institutø ir apaðtaliðkojo gyvenimo bendruomeniø kongregacijos pageidavimus, nusprendþiau dogminës konstitucijos Lumen gentium, kurios 6-ajame skyriuje kalbama apie vienuolius, ir dekreto Perfectae caritatis dël vienuoliðkojo gyvenimo atnaujinimo penkiasdeðimtøjø metiniø proga paskelbti Paðvæstojo gyvenimo metus. Jie prasidës artimiausià lapkrièio 30-àjà, pirmàjá advento sekmadiená, ir baigsis 2016 m. vasario 2-àjà, Kristaus Paaukojimo iðkilmës dienà.

Pasitaræs su Paðvæstojo gyvenimo institutø ir apaðtaliðkojo gyvenimo bendruomeniø kongregacija, kaip tø metø tikslus pasirinkau ðventojo Jono Pauliaus II pasiûlytuosius Baþnyèiai treèiojo tûkstantmeèio pradþioje, ðitaip tam tikru bûdu pratæsdamas tai, kas pasakyta posinodiniame apaðtaliðkajame paraginime Vita consecrata: „Turite ne tik prisiminti ir pasakoti garbingà istorijà, bet ir privalote kurti didþiàjà istorijà! Þvelkite á ateitá, kur Šventoji Dvasia jus kreipia, kad per jus padarytø didþiø dalykø“ (110).

I. Paðvæstojo gyvenimo metø tikslai

1. Pirmasis tikslas yra dëkingai þvelgti á praeitá. Visi mûsø institutai turi charizmø turtingà istorijà. Jos iðtakos yra Dievo veikimas - Dievo, savo Dvasioje paðaukianèio kai kuriuos þmones artimiau sekti Kristumi, ágyvendinti Evangelijà ypatinga gyvenimo forma, skaityti laiko þenklus tikëjimo akimis bei kûrybiðkai atsiliepti á Baþnyèios poreikius. Pradinë patirtis tada auga ir plëtojasi surasdama kitø nariø naujuose geografiniuose bei kultûriniuose kontekstuose. Taip atsirado naujø bûdø charizmai ágyvendinti ir naujø iniciatyvø apaðtaliðkajai meilei iðreikðti. Tai lyg sëkla, virstanti medþiu ir iðleidþianti ðakas.

Šiais metais bûtø naudinga kiekvienai charizminei ðeimai prisiminti savo pradþià bei istorinæ raidà dëkojant Dievui, kuris dovanojo Baþnyèiai tiek dovanø, suteikianèiø jai groþio ir parengianèiø jà visokiems geriems darbams (plg. Lumen gentium, 12).

Pasakoti savo istorijà yra bûtina norint iðlaikyti savo tapatybæ gyvà ir sutvirtinti ðeimos vienybæ bei jos nariø priklausymo jai jausmà. Svarbu ne uþsiimti archeologija ar puoselëti bergþdþià nostalgijà, bet veikiau perþvelgus praëjusiø kartø kelià suvokti ákvëpianèias kibirkðtis, idealus, projektus bei vertybes, teikusias joms paskatas, pradedant nuo steigëjø ir pirmøjø bendruomeniø. Tai taip pat yra bûdas suvokti, kaip charizma gyventa istorijos tëkmëje, koká kûrybiðkumà já áþiebë, su kokiais sunkumais jai teko susidurti ir kaip jie buvo áveikti. Taip aptiksime nenuoseklumo, kuris yra þmogiðkøjø silpnybiø vaisius, taip pat galbût charizmos esminiø aspektø nepaisymo. Visa yra pamokoma ir sykiu akina atsiversti. Pasakoti savo istorijà reiðkia aukðtinti Dievà ir dëkoti jam uþ visas jo dovanas.

Ypaè dëkojame Dievui uþ pastaruosius penkiasdeðimt metø po Vatikano II Susirinkimo, kuris visai Baþnyèiai buvo Šventosios Dvasios „vëjo gûsis". Susirinkimo dëka paðvæstasis gyvenimas nuëjo vaisingà atsinaujinimo kelià, kuris, kupinas ðviesos ir nestokojantis ðeðëliø, buvo malonës metas, paþenklintas Dvasios artumo.

Tegu ðie Paðvæstojo gyvenimo metai taip pat bûna proga nuolankiai ir sykiu labai pasitikint Dievu, kuris yra Meilë (plg. 1 Jn 4, 8), pripaþinti savo trapumà bei gyventi tuo kaip Vieðpaties gailestingosios meilës patirtimi; proga galingu balsu ir dþiugiai liudyti pasauliui ðventumà bei gyvumà daugelio tø, kurie paðaukti sekti Kristumi paðvæstajame gyvenime.

2. Šie metai, be to, kvieèia mus aistringai gyventi dabartimi. Dëkingumo kupinas praeities prisiminimas ragina atidþiai ásiklausant á tai, kà ðiandien Dvasia sako Baþnyèiai, vis labiau ágyvendinti esminius mûsø paðvæstojo gyvenimo aspektus.

Nuo pirmøjø vienuoliø iki ðiandieniø „naujøjø bendruomeniø“ kiekviena paðvæstojo gyvenimo forma kilo ið Dvasios kvietimo sekti Kristumi taip, kaip moko Evangelija (plg. Perfectae caritatis, 2). Steigëjams ir steigëjoms Evangelija buvo absoliuti taisyklë, o visos kitos laikytos skirtomis Evangelijai iðreikðti bei padëti ja pilnatviðkai gyventi. Jø idealas buvo Kristus, susivienijimas su juo vidumi taip, kad drauge su Pauliumi bûtø galima sakyti: „Man gyvenimas - tai Kristus, o mirtis - tik laimëjimas“ (Fil 1, 21); áþadai prasmingi tik tada, kai jais ágyvendinama ði aistringa meilë.

Šiais metais esame paðaukti kelti klausimà, ar ir kaip esame atviri Evangelijos balsui, ar tikrai ji yra kasdienio gyvenimo bei priimtinø sprendimø vademecum. Evangelija yra reikli bei reikalauja gyventi ja radikaliai ir nuoðirdþiai. Neuþtenka vien skaityti (nors jà skaityti bei studijuoti ir yra itin svarbu), neuþtenka apmàstyti (tai dþiugiai darome kasdien). Jëzus reikalauja Evangelijà ágyvendinti, gyventi jo þodþiais.

Ar Jëzus - toliau turime klausti - tikrai yra pirmutinë ir vienatinë meilë, kaip paþadëjome duodami savo áþadus? Tik tuomet, jeigu taip yra, pajëgiame su tiesa bei gailestingumu mylëti kiekvienà sutinkamà þmogø, nes tada ið Jëzaus bûsime iðmokæ to, kas yra meilë ir kaip mylëti: mokame mylëti, nes turime jo ðirdá.

Mûsø steigëjai ir steigëjos jautë gailestá, pagavusá Jëzø, kai jis pamatë þmones lyg avis be piemens. Kaip Jëzus, sujaudintas ðio gailesèio, dovanojo jiems savo þodá, gydë ligonius, davë duonos, paaukojo savo gyvybæ, lygiai taip steigëjai ir steigëjos þmonijai, kuriai buvo pasiøsti, tarnavo ávairiausiais bûdais - uþtardami, skelbdami Evangelijà, katechizuodami, mokydami, tarnaudami vargðams, ligoniams... Meilës fantazijai nëra ribø, meilë moka surasti nesuskaièiuojamai daug bûdø, kaip Evangelijos dvelksmà nuneðti á kultûras bei ávairiausias socialines sritis.

Paðvæstojo gyvenimo metai klausia mûsø, ar esame iðtikimi mums patikëtai misijai. Ar mûsø tarnyba, darbai, buvimas atitinka tai, ko ið mûsø steigëjø reikalavo Dvasia? Ar visa tai tinka jø tikslams ðiandienëje visuomenëje ir Baþnyèioje ágyvendinti? Gal reikëtø kà nors pakeisti? Ar savo þmonëms jauèiame tokià pat aistrà, ar esame jiems tokie artimi, kad dalijamës jø dþiaugsmais bei skausmais, iðties suprantame jø poreikius ir atsiliepiame á juos? „Steigëjus akinæs dosnumas bei pasiaukojimas, - sakë jau Jonas Paulius II, - turëtø skatinti ir jø dvasinius vaikus iðlaikyti gyvas charizmas, kurios jas suþadinusios Dvasios galia, neprarasdamos savo pirminio pobûdþio, toliau turtëja ir prisitaiko, kad jie tarnautø Baþnyèiai bei darbuotøsi dël Dievo karalystës pilnatviðko ásteigimo“ (1).

Atmenant iðtakas, aikðtën iðkyla dar vienas paðvæstojo gyvenimo aspektas. Steigëjus ir steigëjas þavëjo Jëzø lydëjusios Dvylikos vienybë, Jeruzalës pirmàjà bendruomenæ þenklinusi communio. Steigdami savas bendruomenes, kiekvienas ir kiekviena ið steigëjø troðko atkartoti tuos Evangelijos modelius - bûti vienos ðirdies ir sielos bei dþiaugtis Vieðpaties artumu (plg. Perfectae caritatis, 15).

Aistringai gyventi dabartimi reiðkia tapti „bendrystës þinovais“, „pagal Dievo planà þmogaus istorijà vainikuoti turësianèios bendrystës projekto liudytojais bei ágyvendintojais“ (2). Sankirtos, ávairiø kultûrø sunkaus sugyvenimo, silpniausiøjø engimo ir nelygybës visuomenëje esame paðaukti parodyti konkretø pavyzdá bendruomenës, kurioje ámanoma broliðkai gyventi pripaþástant kiekvieno asmens kilnumà ir dalijantis dovanomis, kuriomis kiekvienas prisideda.

Tad bûkite bendrystës vyrai ir moterys, dràsiai bûkite ten, kur yra nesutarimø ir átampø, ir átikimai liudykite aistra ðirdis uþdeganèios Dvasios artumà, kad visi bûtø viena (plg. Jn 17, 21). Gyvenkite susitikimo mistika: „gebëjimu klausytis, ásiklausyti á kitus þmones. Gebëjimu kartu ieðkoti kelio, metodo“ (3), trijø dieviðkøjø Asmenø meilës santyká (plg. 1 Jn 4, 8) laikydami santykiø tarp þmoniø pavyzdþiu.

3. Treèiasis ðiø metø tikslas bus viltingai apkabinti ateitá. Sunkumai, su kuriais susiduria ávairiø formø paðvæstasis gyvenimas, mums þinomi: paðaukimø maþëjimas, senëjimas, pirmiausia Vakarø pasaulyje, finansinës problemos dël didelës finansinës krizës pasaulyje, internacionalizacijos ir globalizacijos iððûkiai, reliatyvizmo pinklës, iðstûmimas á paribius ir socialinis nereikðmingumas... Kaip tik ðioje ir daugelio mûsø amþininkø jauèiamo netikrumo aplinkoje praktikuotina viltis, kylanti ið tikëjimo á istorijos Vieðpatá, kuris visada mums ið naujo þada: „Nebijok <...>, nes að esu su tavimi“ (Jer 1, 8).

Viltis, apie kurià kalbame, remiasi ne skaièiais ar darbais, bet tuo, á kurá sudëjome savo viltá (plg. 2 Tim 1, 12) ir kuriam „nëra negalimø dalykø“ (Lk 1, 37). Tokia viltis nenuvilia ir paðvæstajam gyvenimui leis ir toliau ateityje raðyti didþiàjà istorijà. Bûtent á ateitá turime kreipti savo þvilgsná suvokdami, kad á jà mus gena Dvasia ir toliau drauge su mumis daryti didþiø dalykø.

Nepasiduokite skaièiø bei naðumo ir dar labiau pasitikëjimo savo jëgomis pagundai. Budriai tirkite savo gyvenimo ir dabartinës akimirkos horizontus. Kartu su Benediktu XVI kartoju: „Neprisidëkite prie praþûties pranaðø, skelbianèiø paðvæstojo gyvenimo mûsø dienø Baþnyèioje pabaigà ar beprasmiðkumà; veikiau apsivilkite Jëzumi Kristumi ir apsiginkluokite ðviesos ginklais, kaip ragina Paulius (plg. Rom 13, 11-14), likdami budrûs ir budintys“ (4). Tæskime ir vis ið naujo pradëkime savo kelià pasitikëdami Vieðpaèiu.

Kreipiuosi pirmiausia á jus, jauni þmonës. Jûs esate dabartis, nes jau aktyviai gyvenate savo institutuose, esmingai prisidëdami gaiviu ir dosniu apsisprendimu. Sykiu esate ateitis, nes netrukus bûsite paðaukti vadovauti savo bendruomeniø dvasiniam gyvenimui, ugdymui, tarnavimui ir misijai. Šiais metais tapkite dialogo su vyresne uþ jus karta pagrindiniais veikëjais. Broliðkoje bendrystëje praturtësite ágijæ jos patirties bei iðminties, sykiu ákvëpsite vyresniàjà kartà savo energija ir entuziazmu ir ið naujo parodysite jai jos pradiná idealizmà. Taip visa bendruomenë galës kartu rasti naujø bûdø, kaip gyventi Evangelija ir vis tinkamiau atsakyti á liudijimo bei skelbimo reikalavimus.

Nudþiugau suþinojæs, kad turësite progà kartu susirinkti su kitø ávairiø institutø jaunimu. Tegu susitikimai tampa áprastiniu bendrystës, tarpusavio paramos ir vienybës skatinimo bûdu.

II. Ko tikimasi ið Paðvæstojo gyvenimo metø

Ko pirmiausia laukiu ið ðiø Paðvæstojo gyvenimo malonës metø?

1. Kad visada bûtø tiesa tai, kà kartà esu pasakæs: „Kur vienuoliai, ten dþiaugsmas.“ Mes paðaukti patirti ir parodyti, jog Dievas geba sklidinai pripildyti mûsø ðirdá ir padaryti mus tokius laimingus, kad mums nebereikia kitur ieðkoti laimës; kad mûsø dþiaugsmà gaivina mûsø bendruomenëse gyvas autentiðkas broliðkumas; kad save kaip asmenis ágyvendiname ir savo gyvenimui pilnatvæ suteikiame visiðkai atsiduodami tarnavimui Baþnyèiai, ðeimoms, jaunimui, garbaus amþiaus þmonëms, vargðams.

Kad tarp mûsø nebûtø liûdnø veidø, nusiminusiø ir nepatenkintø þmoniø, nes „liûdnu sekëju liûdna sekti". Kaip ir visi kiti þmonës, iðgyvename sunkumø, dvasios naktø, nusivylimø, ligø, dël amþiaus jëgø silpimà. Kaip tik visame tame turëtume atrasti „tobulà dþiaugsmà", iðmokti atpaþinti á mus viskuo panaðiu tapusio Kristaus veidà ir pradþiugti, kad esame panaðûs á tà, kuris ið meilës mums neatstûmë kryþiaus.

Visuomenëje, puoselëjanèioje naðumo, sveikatos ir sëkmës kultà ir marginalizuojanèioje vargðus bei atmetanèioje „pralaimëtojus", savo gyvenimu galime paliudyti Raðto þodþius: „Bûdamas silpnas, esu galingas“ (2 Kor 12, 10).

Paðvæstajam gyvenimui gerai tinka tai, kà paraðiau apaðtaliðkajame paraginime Evangelii gaudium cituodamas vienà Benedikto XVI homilijà: „Baþnyèia auga ne uþsiimdama prozelitizmu, bet patraukdama“ (14).

Taip, paðvæstasis gyvenimas auga ne organizuojant graþias paðaukimø kampanijas, bet tada, kai patraukiame sutinkamus jaunuolius, kai jie mato, kad esame laimingi vyrai ir moterys! Lygiai taip pat paðvæstojo gyvenimo apaðtaliðkasis veiksmingumas priklauso ne nuo priemoniø naðumo ir galios. Kalbëti turi bûtent jûsø gyvenimas, iðreiðkiantis sekimo Kristumi ir gyvenimo Evangelija dþiaugsmà ir groþá.

Dar kartà kartoju tai, kà baþnytiniams sàjûdþiams pasakiau per praëjusià Sekminiø vigilijà: „Baþnyèios stiprybë ið esmës yra gyventi Evangelija ir liudyti mûsø tikëjimà. Baþnyèia yra þemës druska, pasaulio ðviesa, ji paðaukta visuomenëje bûti Dievo karalystës raugu ir tai ji daro pirmiausia liudydama broliðkà meilæ, solidarumà, dalijimàsi“ (2014 m. geguþës 18 d.).

2. Tikiuosi, kad „paþadinsite pasaulá", nes iðskirtinis paðvæstojo gyvenimo þenklas yra pranaðavimas. Vienuolijø vyresniesiems esu sakæs, kad „evangelinis radikalumas skirtas ne tik vienuoliams, jo reikalaujama ið visø. Taèiau vienuoliai Vieðpaèiu seka ypatingu bûdu, pranaðiðku bûdu.“ Bûtent to dabar labiausiai reikia: „Bûti pranaðais, liudyti tai, kaip Jëzus ðioje þemëje gyveno... Vienuoliui niekada nevalia atsisakyti pranaðavimo“ (2013 m. lapkrièio 29 d.).

Pranaðas gauna ið Dievo gebëjimà ádëmiai stebëti istorijà, kurioje gyvena, ir aiðkinti ávykius: jis yra tarsi sargas, budintis naktá ir þinantis, kada ateis rytas (plg. Iz 21, 11-12). Jis paþásta Dievà ir þmones, savo brolius ir seseris. Jis geba atskirti ir pasmerkti nuodëmës blogá ir neteisingumà, nes yra laisvas, neturi atsiskaityti niekam kitam, iðskyrus Dievà, neturi jokiø kitø interesø, iðskyrus Dievo. Pranaðas paprastai stovi vargðø ir beginkliø pusëje, nes þino, kad jø pusëje stovi pats Dievas.

Tad tikiuosi, kad gyvensite ne „utopijomis", bet mokësite kurti „kitokias vietas“, kuriose bûtø gyva evangelinë dovanojimo, brolystës, ávairovës priëmimo, abipusës meilës logika. Vienuolynai, bendruomenës, dvasingumo centrai, citadelës [t. y. kokio nors religinio sàjûdþio kaimo bendruomenës - vert. past.], mokyklos, ligoninës, ðeimø namai ir visos vietos, atsiradusios akinant artimo meilei bei charizminiam kûrybiðkumui ir ateityje kûrybiðkai dar atsirasianèios, turi vis labiau tapti ákvëpimo ið Evangelijos semianèios visuomenës, Jëzaus þodþiø tiesà ir galià iðreiðkianèio „miesto ant kalno“ raugu.

Kaip Elijui ir Jonai, kartais gali kilti pagunda pabëgti, nusikratyti pranaðo uþduoties, nes ji reikalauja per daug, nes jauèiamas nuovargis, o vaisiai nuvilia. Taèiau pranaðas þino, kad jis niekada nëra vienas. Kaip Jeremijà, Dievas ir mus tikina: „Nebijok <...>, nes að su tavimi ir tave apsaugosiu“ (Jer 1, 8).

3. Vienuoliai ir vienuolës, kaip ir visi kiti paðvæstieji asmenys, paðaukti bûti „bendrystës þinovais". Todël tikiuosi, kad „bendrystës dvasingumas", kurá pabrëþë Jonas Paulius II, taps tikrove ir jûs bûsite pirmose gretose atsiliepiant á ðio naujojo tûkstantmeèio „didelá iððûká“ „padaryti Baþnyèià bendrystës namais ir mokykla“ (5). Esu tikras, ðiais metais rimtai darbuositës, kad steigëjø siektas brolystës idealas kaip koncentriniai ratilai plistø visur.

Bendrystë pirmiausia praktikuojama instituto bendruomenëse. Šiuo atþvilgiu kvieèiu dar kartà perskaityti mano daþnas pastabas apie tai, kad mûsø namuose neturëtø bûti kritikos, apkalbø, pavydo, átarumo, prieðiðkumo. Bet net ir tokiu atveju prieð mus atsiveriantis artimo meilës kelias yra kone begalinis, nes bûtina siekti vienas kito priëmimo bei dëmesio vienas kitam, praktikuoti materialiniø ir dvasiniø gërybiø bendrystæ, broliðkà pataisymà ir pagarbà silpniausiesiems... Tai - „bendro gyvenimo“ „mistika", paverèianti mûsø gyvenimà „ðventàja kelione“ (6). Turëdami prieðais akis tai, jog mûsø bendruomenës tampa vis labiau tarptautinëmis, taip pat turëtume klausti ir dël ávairioms kultûroms priklausanèiø þmoniø santykio. Kaip padaryti, kad kiekvienas galëtø reikðtis, bûti priimtas su savo ypatingomis dovanomis, taptø visiðkai atsakingas?

Be to, tikiuosi, kad bendrystë augs tarp ávairiø institutø nariø. Ar negalëtø ðie metai bûti proga dràsiau perþengti savo instituto ribas bendriems ugdymo, evangelizacijos ir socialinës veiklos projektams vietiniu ir globaliniu lygmenimis parengti? Šitai pranaðiðkà liudijimà darytø veiksmingesná. Bendrystë ir skirtingø charizmø bei paðaukimø santalka yra vilties kelias. Ateitis kuriama ne izoliuojantis bei kliaujantis vien savo jëgomis, bet tapatinantis su tiesa bendrystës, kuri vis labiau atsiveria susitikimui, dialogui, dëmesingam ásiklausymui, abipusei pagalbai ir apsaugo nuo egocentrizmo ligos.

Sykiu paðvæstasis gyvenimas paðauktas siekti nuoðirdþios visø paðaukimø Baþnyèioje, pradedant kunigais ir pasaulieèiais, sinergijos, taip stengdamasis „ugdyti bendrystës dvasingumà pirmiausia savo viduje, o paskui ir visoje Baþnyèios bendruomenëje bei uþ jos ribø“ (7).

4. Ið jûsø dar laukiu ir to, ko praðiau ið visø Baþnyèios nariø - iðeiti ið savæs bei leistis á egzistencijos pakraðèius. „Eikite á visà pasaulá“ - tokie buvo paskutiniai Jëzaus þodþiai, skirti saviðkiams ir mums visiems ðiandien (plg. Mk 16, 15). Laukia visa þmonija - vilties netekusieji, vargstanèios ðeimos, palikti kûdikiai, jaunuoliai, kuriems uþkirstas kelias á ateitá, ligoniai ir apleisti garbaus amþiaus þmonës, gërybiø sotûs, ðirdyje tuðtumà jauèiantys turtingieji, gyvenimo prasmës ieðkantys, to, kas dieviðka, trokðtantys vyrai ir moterys...

Neuþsisklæskite savyje, neapsisunkinkite smulkiais vidiniais ginèais, nelikite savo problemø ákaitais. Jas ámanoma iðspræsti iðeinant padëti kietiems, sprendþiant kitø problemas ir skelbiant Geràjà Naujienà. Gyvenimà atrasite atiduodami gyvenimà, viltá - suteikdami viltá, meilæ - mylëdami.

Laukiu ið jûsø konkreèiø darbø priimant pabëgëlius, padedant vargðams, kûrybiðkai katechizuojant, skelbiant Evangelijà, supaþindinant su maldos gyvenimu. Tad tikiuosi struktûrø supaprastinimo, dideliø namø panaudojimo darbams, kurie labiau atitinka dabartinius evangelizacijos ir artimo meilës reikalavimus, ir darbø pritaikymo naujiems poreikiams.

5. Tikiuosi, kad kiekviena paðvæstojo gyvenimo forma savæs paklaus, ko ðiandien reikalauja Dievas ir þmonija.

Kontempliatyvios pakraipos vienuolynai ir grupës galëtø susitikti ar ávairiausiais bûdais susisiekti ir pasikeisti maldos gyvenimo patirtimi, tuo, kaip augti bendryste su visa Baþnyèia, kaip padëti persekiojamiems krikðèionims, kaip priimti bei lydëti intensyvesnio dvasinio gyvenimo ieðkanèius ar moralinës ir materialinës paramos reikalingus þmones.

Tà patá gali daryti karitatyviniai institutai, ðvietimo veiklai, kultûros skatinimui, Evangelijos skelbimui pagrindiná dëmesá skiriantys ar ypatingà pastoracinæ tarnybà vykdantys institutai, taip pat pasaulietiniai institutai, ásismelkæ á visuomenines struktûras. Šventosios Dvasios fantazija á bûtá paðaukë tiek daug ávairiø gyvensenø bei darbø, kad visa tai sunku sukatalogizuoti ar ásprausti á iðankstines schemas. Todël neástengiu paminëti kiekvienos individualios charizminës formos. Taèiau visoms joms privalu ðiais metais rimtai iðtirti savo dalyvavimà Baþnyèios gyvenime bei tai, kaip atsakyti á nuolatinius bei naujus mums keliamus klausimus ir atsiliepti á vargðø ðauksmà.

Tiktai dëmesingai atsiþvelgiant á pasaulio poreikius ir klusniai ásiklausant á tai, kà sako Šventoji Dvasia, ðie Paðvæstojo gyvenimo metai gali tapti tikruoju kairòs, malonës ir perkeitimo turtingu Dievo laiku.

III. Paðvæstojo gyvenimo metø horizontai

1. Šiuo savo laiðku kreipiuosi ne tik á paðvæstuosius asmenis, bet ir á pasaulieèius, kuriuos su jais vienija idealai, dvasia ir misija. Vieni vienuoliðkieji institutai ðiuo atþvilgiu turi senà tradicijà, o kitø patirtis nëra sena. Kiekvienà vienuoliðkàjà ðeimà, taip pat apaðtaliðkojo gyvenimo bendruomenes ir net pasaulietinius institutus iðties supa didesnioji ðeima, „charizminë ðeima", apimanti kelis institutus, turinèius tà paèià charizmà, ir pirmiausia krikðèionis pasaulieèius, kurie jauèia paðaukimà savo pasaulietiðkame luome dalyvauti toje paèioje charizminëje tikrovëje.

Raginu taip pat jus, pasaulieèiai, ðiuos Paðvæstojo gyvenimo metus iðgyventi kaip malonæ, leisianèià jums geriau suvokti gautàjà dovanà. Švæskite juos su visa „ðeima“ drauge augdami bei atsiliepdami á Dvasios kvietimà ðiandienëje visuomenëje. Ávairiø institutø nariø susitikimuose ðiais metais dalyvaukite ir jûs, iðreikðdami vienà Dievo dovanà. Šitaip susipaþinsite su kitø charizminiø ðeimø bei pasaulieèiø grupiø patirtimi ir vieni kitus praturtinsite bei paremsite.

2. Paðvæstojo gyvenimo metai turi rûpëti ne tik paðvæstiesiems asmenims, bet ir visai Baþnyèiai. Todël kreipiuosi á visà Dievo tautà ragindamas jà vis aiðkiau suvokti ðià dovanà, kuri yra gausybës vienuoliø buvimas; jie yra didþiøjø ðventøjø, kûrusiø krikðèionybës istorijà, ápëdiniai. Kokia gi bûtø Baþnyèia be ðventojo Benedikto ir ðventojo Bazilijaus, be ðventojo Augustino ir ðventojo Bernardo, be ðventojo Pranciðkaus ir ðventojo Dominyko, be ðventojo Ignaco Lojolos ir ðventosios Teresës Avilietës, be ðventosios Angelës Merièi ir ðventojo Vincento Paulieèio? Vardyti bûtø galima kone be pabaigos iki ðventojo Jono Bosko ir ðventosios Teresës ið Kalkutos. Palaimintasis Paulius VI pagrástai pabrëþë: „Be ðiø konkreèiø þenklø kiltø pavojus Baþnyèià gaivinanèiai meilei atvësti, iðganingam Evangelijos paradoksui nusitrinti, tikëjimo druskai iðtirpti vis sekuliaresniame pasaulyje“ (Evangelica testificatio, 3).

Tad visà krikðèioniø bendruomenæ kvieèiu ðiuos metus iðgyventi pirmiausia kaip padëkà Vieðpaèiui ir dëkingai atminti dovanas, gautas bei tebegaunamas per steigëjø ðventumà ir gausybës paðvæstøjø asmenø iðtikimybæ savo charizmai. Kvieèiu visus burtis apie paðvæstuosius asmenis, dþiaugtis kartu su jais, dalytis jø sunkumais ir, kiek iðgalima, su jais bendradarbiauti tæsiant jø tarnybà bei darbà, kurie galiausiai priklauso visai Baþnyèiai. Tegu jie pajunta visos krikðèioniø tautos meilæ ir ðilumà.

Šlovinu Vieðpatá uþ tai, kad Paðvæstojo gyvenimo metai laimingai sutampa su Sinodu ðeimos klausimais. Šeima ir paðvæstasis gyvenimas yra visus praturtinantys ir visiems malonæ neðantys paðaukimai, humanizavimo erdvës, puoselëjant gyvybiðkai svarbius ryðius, evangelizacijos vietos. Šie du paðaukimai gali vienas kitam padëti.

3. Šiuo laiðku drástu taip pat kreiptis á paðvæstuosius asmenis ir brolijø bei bendruomeniø narius, priklausanèius Baþnyèioms, kuriø tradicijos skiriasi nuo katalikø tradicijos. Vienuolystë yra nepadalytos Baþnyèios paveldas, vis dar labai gyvas ir ortodoksø Baþnyèiose, ir Katalikø Baþnyèioje. Á tai, taip pat á kitas vëlesnes patirtis ið to laikotarpio, kai Vakarø Baþnyèia tebebuvo vieninga, lygiuojasi analogiðkos iniciatyvos, atsiradusios reformuotø baþnytiniø Bendruomeniø srityje; pastarosios pagimdë naujø broliðkos bendrystës ir tarnystës formø.

Paðvæstojo gyvenimo institutø ir apaðtaliðkojo gyvenimo draugijø kongregacija numatë surengti susitikimus, kuriuose dalyvautø ávairiø Baþnyèiø paðvæstojo ir broliðkojo gyvenimo patirèiai priklausantys nariai. Pabrëþtinai raginu tokius susitikimus rengti siekiant geriau vienas kità paþinti bei imti branginti ir skatinti bendradarbiavimà, kad paðvæstojo gyvenimo ekumenizmas prisidëtø prie platesnio kelio Baþnyèiø vienybës link.

4. Taip pat neturime uþmirðti, kad vienuolystës ir kitø religinës brolystës formø reiðkinys bûdingas visoms didþiosioms religijoms. Netrûksta tvarios vienuoliðkojo dialogo tarp Katalikø Baþnyèios ir kai kuriø didþiøjø religiniø tradicijø patirties. Linkiu, kad Paðvæstojo gyvenimo metai taptø proga ávertinti nueità kelià, atkreipti paðvæstøjø asmenø dëmesá á ðià sritá ir savæs paklausti, kokie bus tolesni þingsniai einant nuodugnesnio vienas kito paþinimo ir bendradarbiavimo visose bendrose tarnavimo þmogaus gyvybei srityse kryptimi.

Ëjimas kartu visada praturtina ir gali atverti naujus kelius á ðiandien, regis, tokius sunkius santykius tarp tautø ir kultûrø.

5.  Galiausiai ypatingu bûdu kreipiuosi á jus, mano broliai vyskupai. Tegu ðie metai bûna proga nuoðirdþiai ir dþiugiai priimti paðvæstàjá gyvenimà kaip dvasiná kapitalà, prisidedantá prie Kristaus viso Kûno (plg. Lumen gentium, 43), o ne tik vienuoliðkosios ðeimos gërio. „Paðvæstasis gyvenimas yra dovana Baþnyèiai, atsiranda Baþnyèioje, auga Baþnyèioje ir visas yra orientuotas á Baþnyèià“ (8). Todël kaip dovana Baþnyèiai jis yra ne kokia nors izoliuota ar marginalinë tikrovë, bet artimiausiai su ja susijæs. Paðvæstasis gyvenimas yra paèioje Baþnyèios ðirdyje kaip esminis jos misijos elementas, nes iðreiðkia giliausià krikðèioniðkojo paðaukimo prigimtá ir visos Baþnyèios kaip Suþadëtinës troðkimà susivienyti su savo vienatiniu Suþadëtiniu. Tad jis „nepaneigiamai priklauso jos gyvenimui ir ðventumui“ (ten pat, 44).

Šiame kontekste kvieèiu jus, daliniø Baþnyèiø ganytojai, ypaè uoliai skatinti savo bendruomenëse ávairias - ir istorines, ir naujas - charizmas, ir tai darykite jas remdami, þadindami, padëdami atpaþinti, ðvelniai ir su meile artindamiesi prie kanèios ir silpnumo situacijø, kuriose gali bûti atsidûræ kai kurie paðvæstieji asmenys, ir pirmiausia taip skelbdami Dievo tautai paðvæstojo gyvenimo vertæ, kad Baþnyèioje suspindëtø jo groþis bei ðventumas.

Šiuos Paðvæstojo gyvenimo metus patikiu Marijai, ásiklausanèiai ir kontempliuojanèiai Mergelei, pirmajai savo mylimo Sûnaus mokinei. Á jà, mylimà Tëvo dukterá, apdovanotà visokiausiomis malonës dovanomis, þvelgiame kaip á Dievo meilës ir tarnavimo artimui nepralenkiamà pavyzdá.

Jau dabar drauge su jumis visais dëkodamas uþ malonës ir ðviesos dovanas, kuriomis Vieðpats mus praturtins, lydþiu jus visus savo apaðtaliðkuoju palaiminimu.

Vatikanas, 2014 m. lapkrièio 21-oji, Švenèiausiosios Mergelës Marijos Paaukojimo ðventë

Pranciðkus

Nuorodos

(1) Apaðtaliðkasis laiðkas Los caminos del Evangelio Lotynø Amerikos vienuoliams Naujojo pasaulio evangelizavimo 500-øjø metiniø proga (1990 06 29), 26.
(2) Šventoji vienuoliðkøjø ir pasaulietiniø institutø kongregacija. Vienuoliai ir þmogiðkasis skatinimas (1980 08 12), 24: L`Osservatore Romano, Pr. 12, 1980 11 12, p. I-VIII.
(3) Popieþius Pranciðkus. Kreipimasis á Romos popieþiðkøjø kolegijø ir konviktø rektorius ir auklëtinius (2014 05 12).
(4) Pamokslas per Vieðpaties Paaukojimo ðventæ (2013 02 02).
(5) Apaðtaliðkasis laiðkas Novo millennio ineunte (2001 01 06), 43.
(6) Apaðtaliðkasis paraginimas Evangelii gaudium (2013 11 24), 87.
(7) Posinodinis apaðtaliðkasis paraginimas Vita consecrata (1996 03 25), 51.
(8) Arkivyskupas J. M. Bergolio. Kalba Sinode paðvæstojo gyvenimo ir jo misijos Baþnyèioje ir pasaulyje klausimais, XVI generalinë kongregacija, 1994 10 13.

__________________________________________________
© „Baþnyèios þiniø“ vertimas